- užkamaris
- ×ùžkamaris sm. (1) NdŽ, Skr, užkamarỹs (34b) 1. NdŽ pirkia greta kamaros: Vesk, dukrele, svečią į užkamarį Btr. Jauniej eina užkamariñ ir tę nusirengia Jz. 2. Krok, Ps sandėliukas prie kamaros: Įmesk katiną ùžkamarin, tegu peles išgaudys! Dl. Kur tu tokiuose ùžkamariuose ką nors surasi! Lkm. 3. Vr nuošali vieta, pakraštys.
Dictionary of the Lithuanian Language.